Lithuanian Weltanschauung

"In the name of national culture and racial preservation, we must continue to wage not only the battle for national and civic-political revival within our own minds, but also the battle for external national freedom in our surroundings: here, our goal is to win over the city, liberate the region’s capital, and Lithuanize the region’s ethnography. Only then will the aforementioned premature and unhealthy excess and proletarianization of our intelligentsia be eliminated; only then will our Lithuanian city, with a healthy and prosperous national bourgeoisie, form an unshakable and reliable foundation for the state and culture. We will all agree that in this universal work of creating national culture, the principle of nationality must take precedence; the national element must be upheld everywhere, and the foreign element must be suppressed."

"Tautinės kultūros ir rasinio išlikimo vardu mums lieka kovoti ne tiktai savo dvasiose tautinio ir valstybiškai visuomeninio prisikėlimo kovą, bet ir savo aplinkumoje išorinės tautinės laisvės kovą: čia mūsų tikslas laimėti miestą, išvaduoti krašto kapitalą ir sulietuvinti krašto etnografiją. Tiktai tada atkristų minėtas per ankstyvas ir liguistas mūsų inteligentijos perteklius ir proletarizacija, tiktai tada mūsų lietuviškas miestas su sveika ir turtinga tautine buržuazija sudarytų nepajudinamą ir patikimą valstybės ir kultūros fundamentą. Visi sutiksime, kad šitam visuotiniam tautinės kultūros kūrybos darbe tautybės principas turi pirmauti, visur turi būti palaikomas tautinis elementas ir stelbiamas svetimtautinis."

"Today, our nation is striving with great determination to liberate enslaved Vilnius. But is the task of preserving Lithuanian identity in that land - where 700 years ago our forefathers perished defending their homeland against the invading might of the Teutonic Knights - any less daunting? That land is Prussian Lithuania." <...>

<...> "In light of all this, it is very important that our nation maintain as lively and close a relationship as possible with those Lithuanians in Prussia who, undeterred by the harsh living conditions, continue to work in that land today, mustering all their strength. Let us encourage them with all our goodwill and support them as much as we can, trusting that justice will one day prevail over injustice in that land. We ourselves must always be devoted to all that is bright, just, and good."

"Mūsų tauta šandien su dideliu tvirtumu siekia atvaduoti pavergtąjį Vilnių. Bet ar toks pat aukštas yra uždavinys išlaikyti lietuviškumą tame krašte, kuriame prieš 700 metų mūsų prabočiai žuvo, gindami savo tėvynę prieš atplūdusią kryžiuočių galybę? Tai Prūsų Lietuva." <...>

<...> "Atsižvelgiant į visa tai yra labai svarbu, kad mūsų tauta palaikytų kuo gyvesnius, kuo tampresnius santykius su tais Prūsų lietuviais, kurie dar šiandien, nebodami sunkiųjų gyvenimo sąlygų, aname krašte tebedirba, sukaupę visas savo jėgas. Gaivinkime juos visu savo prielankumu ir paremkime juos, kiek tik galime, tikėdami, kad aname krašte teisingumas kada nors viršys neteisybes. Tik mes patys visuomet turime būti pasišventę viskam, kas šviesu, teisinga ir gera."

"The pure-blooded Lithuanian intellectuals will be thrifty in the Western sense, because deep in our souls, in the character of our parents, there is a custom - rooted for centuries - of living frugally and fearing debt as one fears fire. Even before the Great War, the Poles, as a people, held the Lithuanians in high regard and would often say, “litwin chciwy alie poczciwy” (A Lithuanian is greedy but honest). Alongside other traits of our character, our modesty is very natural and unique. There is a deeply romantic love for one’s neighbor, heartfelt hospitality, and so on. Tumas Vaižgantas put it beautifully when he said that a Lithuanian, while sometimes appearing rough around the edges and lacking in outward refinement, reveals - once you peel away that rough bark - a true European, in the positive sense of the word.
If you look around the most ancient corners of Lithuania, you will quickly notice the pure spirit of aristocracy in our elders. The sincere tone of their voices, like the chords of a harp, caresses your heart. From them emanates noble truth, a hunger for the common good, and a harmonious and majestic spirit. In Suvalkija, around Griškabūdis and Sintautai, you’ll find the natural and original Suvalkian type, almost untouched by outside influences. Around Telšiai and Plungė, the Samogitians of the purest blood are also, in their own way, modest, noble, and honorable. But perhaps the gentlest of all, as pure as children and full of inner beauty, are the Aukštaitians living around Pasvalys and Linkuva. There, the simple beauty of the soul found in almost all the villagers is old-fashioned, original, and majestic."

"Gryno kraujo Lietuvos inteligentai bus vakarietiškai taupūs, nes mūsų sielos gelmėse, mūsų tėvų charakteryje amžiais įsišaknyjęs paprotys su atsarga gyventi, o skolos, kaip ugnies bijoti. Dar prieš didįjį karą lenkai, kaipo žmones, lietuvius labai gerbdavo ir nuolat kartodavo ,,litwin chciwy alie poczciwy" (Lietuvis godus, bet sąžiningas.). Greta kitų mūsų charakterio ypatybių, labai savaimingas ir originalus mūsų kuklumus. Labai romantiška artimo meilė, širdingas vaišingumas ir t. t. Gražiai prasitarė Tumas Vaižgantas, kad lietuvis, tiesa, kartais storžieviškai atrodo, trūksta jam išorinių formų, bet kiek pragrandžius jo storoką žievę, rasi gryną europietį, teigiamoje prasmėje.
Pasižvalgę į labiausiai senoviškus Lietuvos kampelius, jūs greit pastebėsite mūsų senelių gryną aristokratizmo dvasią. Jų nuoširdus balso tonas, tarsi arfos akordai, glosto jūsų širdį. Iš jų dvelkia tauri tiesa, visuotinojo gėrio alkis, sintetiškas harmoningumas ir didingumas. Suvalkijoje, apie Griškabūdį ir Sintautus savaimingas ir originalus suvalkiečio tipas, svetimųjų įtakos beveik nepaliestas. Apie Telšius ir Plungę gryniausio kraujo žemaičiai, taip pat savotiškai kuklūs, taurūs ir garbingi. Bet tur būt labiausiai švelnūs, gryni kaip vaikai, ir išvidinio grožio kupini apie Pasvalį ir Linkuvą gyveną aukštaičiai. Tenai beveik visų kaimiečių masingas sielos grožis senoviškai originalus ir didingas."

"Our national doctrine, in cultivating its own distinct character, must first and foremost rid itself of everything that is not its own, everything that is foreign. For example, the aristocratic arrogance, idleness, and revelry that were in vogue among the Slavic nations in the nineteenth century have, without our realizing it, infected us as well. We must bid a final farewell to the pretensions and ill-suited remnants of the nineteenth century.
Our older intellectuals, who were educated in Russian or Polish schools, still cannot come to their senses even today, and for the most part, they are still incapable of thinking in Lithuanian. The nostalgia in their souls, like a kind of neurosis, constantly draws them into all sorts of ventures and grand ambitions. They still cannot get used to making do with a small salary; they cannot do without lavish parties; they still do not know how to enjoy themselves in a civilized manner; they get drunk and go wild, like cobblers, after downing “do zelionavo zmeja.” Their peculiar foolishness and pride have overshadowed their Lithuanian modesty and thrift.
Now you can understand why the younger generation grumbles and won’t settle down, seeing all this and mocking it. Without delay, we must shake off these Slavic remnants..."

"Mūsų tautinė doktrina, besirūpindama savąja tipologija, visų pirma privalo nusikratyti viso to, kas yra nesava, kas yra svetima. Pavyzdžiui, devynioliktojo šimtmečio slavų tautose buvęs madoje bajorų poniškumas, tinginiavimas ir lėbavimas nejučiomis ir mus užkrėtė. Reiktų galutinai atsisveikinti su devynioliktojo šimtmečio pretenzijomis ir netikusiomis liekanomis.
Rusų arba lenkų mokyklose brendę mūsų senesniej inteligentai, dar šiandie negali atsipeikėti ir daugumoje jie dar nepajėgia lietuviškai mąstyti. Jų sielos nastalgija, tarsi tam tikras neurozas, juos į kažkokias avantiūras, į plačius užsimojimus traukte traukia. Jie dar neįpranta menku atlyginimu pasitenkinti, jie negali be triukšmingų pokylių apsieiti, jie dar nemoka kultūringai linksmintis, jie pasilsi ir pradžiunga, kaip batsiuviai, nusigėrę „do zelionavo zmeja." Savotiškas jų paikumas ir išdidumas nustelbė juose lietuviškąjį kuklumą ir taupumą.
Dabar supraskite, dėl ko jaunoji karta murma ir nerimsta tą visą matydama ir pašiepdama. Neatidėliojant slaviškų nuosėdų mes turime nusikratyti..."

"Utopian dreams, internationalist promises, and cosmopolitanism enticed and captivated many. After all, the masses love to be enticed. Loud, resonant slogans attract young people. Therefore, it is only natural that, especially during parliamentary elections, those who promised the most would win. The seeds of anarchism had by then deeply penetrated the fabric of our nation and severely undermined our national enthusiasm.
In the future, the doctrine of our nation and state must free itself from all cosmopolitan ideas. Whether internationalism is imported in the form of Marxism or communism, it will always be alien to us and disastrous. Our national and state existence, as well as our self-respect, forbid us from bowing down before them.
Our nation’s unique culture must arise and manifest itself from within our own ranks, and only then can it be of benefit to us. Our cosmopolitan complacency - and, you will find, the weakening of our national identity in the past - has brought upon us severe and prolonged suffering and penance. Now our anxiety and the Poles’ hostility are understandable and easily explained. Our weakness at that time worked to their advantage."

"Utopiškos svajonės, internacionališki pažadai, kosmopolitiškumas daug ką suviliojo ir paglemžė. Mat, minia mėgsta būti viliojama. Triukšmingi ir plačiai skambą šūkiai masina jaunimą. Todėl visai natūralu, kad ypač seimų metu, tie rinkimus laimėdavo, kurie daugiau žadėdavo. Anarchizmo pradai anuomet plačiai įsiskverbė į mūsų tautos kūną ir mūsų tautiniam entuziazmui smarkiai pakenkė.
Mūsų tautos ir valstybės doktrina ateityje privalo atsipalaiduoti nuo visų kosmopolitinių idėjų. Ar to marksizmo ar komunizmo formoje būtų importuojamas internacionalas, jis bus visada mums svetimas ir pragaištingas. Mūsų tautinė ir valstybinė egzistencija, mūsų savigarba mums draudžia prieš juos klūpčioti.
Mūsų tautos savita kultūra turės kilti ir reikštis iš mūsų pačių tarpo ir tik tada ji mums tegali būti naudinga. Mūsų kosmopolitiškas lepšumas, o, rasit, mūsų tautiškumo nusilpimas praeityje mums buvo užtraukęs sunkias ir ilgas atgailos kančias. Dabar suprantamas ir lengvai išaiškinamas mūsų nerimastis ir lenkų kratymasis. Mūsų nuolaidumas anuomet jų naudai išėjo."

"Our geographical position has imposed special responsibilities upon us. We serve as intermediaries between East and West. Caught between two distinct cultures, we must preserve our own distinctiveness. The emerging Lithuanian intellectual will be exposed to both cultures, but must not be influenced by them.
Our national characteristics, forged over the centuries, have remained alive and authentic to this day. The traditions of our forefathers, our customs, our emotions, and our aspirations have remained purely our own and distinctly Lithuanian.
Admittedly, our distinctiveness has been somewhat diminished by the political invasion of our neighbors, but their influence was largely external in nature, while the nation’s inner values have remained pure in the depths of the peasants’ souls. Now the time has come to declare our true values to the world.
Everything that is dear to us was hidden from our enemies in the depths of our souls. The true meaning of our hard-won freedom lies in the fact that our national characteristics - our true and eternal self - must henceforth neither be suppressed nor concealed, but triumphantly respected and cherished by all. Our national characteristics, our eternal soul, and our strongest bond of unity are the Lithuanian spirit that has survived in our blood."

"Mūsų geografinė būklė užkrovė mums ypatingas pareigas. Tarp rytų ir vakarų mes tarpininkais esame. Tarp dviejų skirtingų kultūrų įsiterpę, mes privalome išlaikyti savąjį ryškumą. Bręstantis lietuviškas inteligento tipas abiejų kultūrų bus paliestas, bet negali būti nenugoštas.
Amžiais tarpusios mūsų tautinės savybės, ligšiol išliko gyvos ir savaimingos. Mūsų sentėvių tradicijos, mūsų papročai, mūsų emocijos ir palinkimai ligšiol išliko grynai mūsiškos ir lietuviškos.
Tiesa, mūsų ryškumui kiek pakenkė politinė kaimynų invazija, bet jų įtaka turėjo daugiau išorinį pobūdį, o tautos išvidinės vertybės išliko grynos sodiečių sielos gelmėse. Dabar atėjo laikas pasauliui deklaruoti mūsų tikrąsias vertybes.
Visa tai, kas mums brangu nuo priešų buvo paslėpta sielos gelmėse. Sunkiai iškovotosios laisvės tikroji prasmė ir glūdi tame, kad mūsų tautinės savybės, mūsų tikrasis ir amžinasis aš jau nuo šiol neturi būti slopinamas nė slepiamas, bet triumfališkai visų gerbiamas ir branginamas. Mūsų tautinės savybės, mūsų amžinoji siela, mūsų tvirčiausias vieningumo laidas ir yra mūsų kraujo savybėse išlikęs lietuviškumas."

"A nation, like a spirit, like a spiritual principle that reaches with its roots into the depths of a rich past and is grounded in a living and active present, is not a makeshift creation, but the result of long and persistent struggles, efforts, and sacrifices. The nation of the present is the product of the experiences, sufferings, and achievements of the nation of the past. A heroic past, illuminated by the sun of glory from great events, focused in valiant campaigns, and crowned by the powerful will, self-sacrifice, and love of generations, social classes, individuals, and leaders, forms the social foundation upon which the national idea rests, expands, and grows. Recognition of the universal and glorious honor of the past, combined with the collective will of the present, is an essential condition for the nation’s creative vitality and unity."

"Tauta, kaip dvasia, kaip spiritualinis principas savo šaknimis siekiąs turtingos praeities gelmių ir atsirėmęs gyva ir veiklia dabartimi, yra ne improvizuotas padaras, bet išdava ilgų ir atkaklių kovų, pastangų, aukos. Dabarties tauta yra praeities tautos išgyvenimų, kančių ir laimėjimų išvestinė. Herojiška praeitis, nušviesta didžiųjų įvykių garbės saule, sutelkta karžygiškuos žygiuos, vainikuota kartų, luomų, individų ir vadų galinga valia, pasiaukojimu ir meile, sudaro tą socialinį pagrindą, kuriuo remiasi, plečiasi ir auga tautinė idėja. Praeities visuotinos ir šviesios garbės pažinimas, sujungtas su dabarties bendra valia, yra esminė sąlyga stipriai tautos kūrybai ir vienybei."

Today, the homeland has bestowed
a wreath of honor upon its hero.
The night has passed;
The hope of rebirth
Spreads throughout our Lithuania,
Where bright young sisters,
Where poor mothers
From Vilnius to Courland and Prussia!

Šiandieną tėvynė didvyriui tėvynės
Uždėjo vainiką garbės.
Nuslinko naktis;
Atgimimo viltis
Teeina po Lietuvą mūsų,
Kur skaisčios sesutės,
Kur vargšės motutės
Nuo Vilniaus lig Kuršo ir Prūsų!

"You, the leftists and rightists, are nurturing the branches; we, the Nationalists, are nurturing the trunk, and we want to make it so strong and sturdy that even you yourselves could hold on to it. We won’t feel envious of that; but you, after all, have never been and will never be the trunk. We call our politics realistic, while yours is a dream; and we call you yourselves “crack-peepers,” who look at life only through the crack you have created for yourselves, or with your eyes fixed on the ground at your feet, completely oblivious to how life unfolds."

"Jūs, kairieji-dešinieji, auklėjate šakas; mes, tautininkai, auklėjame kamieną ir norime jį padaryti tokį tvirtą ir kietą, kad ant jo ir jūs patys galėtumėte laikytis. To mes jums nepavydėsime; bet jūs vis dėlto nebuvote ir nebūsite kamienas. Savo politiką mes vadiname realia, o jūsų svajonė, o jus pačius plyšelninkais, kurie per savo susidarytąjį plyšelį težiūrite į gyvenimą arba nudūrę akis sau po kojų, visai nežiūrite, kaip gyvenimas įvairuoja."

"The question should never be whether a nation will survive or not, but always: how will we nurture our nation? A nation that is growing will survive on its own."

"Niekuomet neturėtų būti klausiama, ar išliks tauta, ar ne, bet visuomet: kaip auginsime tautą. Augančioji tauta išliks savaime."

"The first task of fascism, says G. Gentile, is "to organize the state not as an external form mechanically imposed upon national consciousness, but as a form arising from this very consciousness." For this purpose it was necessary to awaken the nation, to instill in it a desire for greatness, to revive its forgotten traditions; in short, it was necessary to activate the nation’s genius. Fascism, in strengthening the state, must bring to fruition the nation’s substance and its spiritual heritage, and it can do this only in one way: by awakening the individual."

"Pirmasis fašizmo uždavinys, sako G. Gentilė, yra „suorganizuoti valstybę ne kaip išviršinę, tautinei sąmonei mechaniškai uždėtą lytį, bet kaip lytį, kylančią iš pačios šitos sąmonės“. Šiam reikalui reikėjo tautą pažadinti, reikėjo įkvėpti jai didybės troškimą, prikelti pamirštas josios tradicijas, žodžiu, reikėjo veikdyti tautos genijų. „Fašizmąs, stiprindamas valstybę, turi pražydinti tautos turinį ir dvasinį josios paveldėjimą, o tai jis gali padaryti tik vienu būdu: pažadinti individą."

"The Poles stole Lithuania's history, now the Russians are trying to steal it, we must catch these thieves red-handed and show them to the whole world in their true light."

Lenkai pavogė Lietuvos istoriją, dabar rusai bando ją pavogti, turime sugauti šiuos vagis už rankos ir parodyti visam pasauliui tikroje šviesoje.

"The Lithuanian Vytis is a symbol of the genius of the Lithuanian nation. His vigorous leap eloquently reminds us: always forward! Throughout the ages, whenever the Lithuanian nation was free, it enthusiastically heeded that call. It has always been a nation on the march. During the imperial era, the White Rider led the Lithuanian people as far as the Black Seas. This legendary march will never cease to speak to us - the heirs to the spirit of those warriors of the past - about the vigor of the Lithuanian nation’s creative power. The kings and grand dukes of ancient Lithuania show us the way - how we must work so that Lithuania may flourish and so that its name may be spoken with respect among other nations."

"Lietuviškas Vytis yra lietuvių tautos genijaus simbolis. Jo veržlus šuolis mums iškalbingai primena: nuolat pirmyn! Lietuvių tauta visais amžiais, kada tik ji buvo laisva, entuziastiškai tą šūkį vykdė. Ji visuomet buvo žygiuojanti tauta. Imperijos laikais Baltasis Raitelis lietuvių tautą buvo nuvedęs iki Juodųjų Jūrų. Šis legendos vertas žygis mums, ano metų karžygių dvasios paveldėtojams, nenustos bylojęs apie lietuvių tautos kūrybinės galios veržlumą. Senovės Lietuvos karaliai ir didieji kunigaikščiai rodo mums kelią, kaip mes turime dirbti, kad Lietuva taurautų ir kad jos vardas kitų tautų būtų tariamas su pagarba,"

"It is true that in ancient times, when Lithuanians and Poles met, it was only on the battlefield. The warlike Lithuanians would often venture deep into Poland, armed to the teeth. Sometimes they even reached the distant Polish capital of Kraków, striking terror into the hearts of the Poles."