"The pure-blooded Lithuanian intellectuals will be thrifty in the Western sense, because deep in our souls, in the character of our parents, there is a custom - rooted for centuries - of living frugally and fearing debt as one fears fire. Even before the Great War, the Poles, as a people, held the Lithuanians in high regard and would often say, “litwin chciwy alie poczciwy” (A Lithuanian is greedy but honest). Alongside other traits of our character, our modesty is very natural and unique. There is a deeply romantic love for one’s neighbor, heartfelt hospitality, and so on. Tumas Vaižgantas put it beautifully when he said that a Lithuanian, while sometimes appearing rough around the edges and lacking in outward refinement, reveals - once you peel away that rough bark - a true European, in the positive sense of the word.
If you look around the most ancient corners of Lithuania, you will quickly notice the pure spirit of aristocracy in our elders. The sincere tone of their voices, like the chords of a harp, caresses your heart. From them emanates noble truth, a hunger for the common good, and a harmonious and majestic spirit. In Suvalkija, around Griškabūdis and Sintautai, you’ll find the natural and original Suvalkian type, almost untouched by outside influences. Around Telšiai and Plungė, the Samogitians of the purest blood are also, in their own way, modest, noble, and honorable. But perhaps the gentlest of all, as pure as children and full of inner beauty, are the Aukštaitians living around Pasvalys and Linkuva. There, the simple beauty of the soul found in almost all the villagers is old-fashioned, original, and majestic."
"Gryno kraujo Lietuvos inteligentai bus vakarietiškai taupūs, nes mūsų sielos gelmėse, mūsų tėvų charakteryje amžiais įsišaknyjęs paprotys su atsarga gyventi, o skolos, kaip ugnies bijoti. Dar prieš didįjį karą lenkai, kaipo žmones, lietuvius labai gerbdavo ir nuolat kartodavo ,,litwin chciwy alie poczciwy" (Lietuvis godus, bet sąžiningas.). Greta kitų mūsų charakterio ypatybių, labai savaimingas ir originalus mūsų kuklumus. Labai romantiška artimo meilė, širdingas vaišingumas ir t. t. Gražiai prasitarė Tumas Vaižgantas, kad lietuvis, tiesa, kartais storžieviškai atrodo, trūksta jam išorinių formų, bet kiek pragrandžius jo storoką žievę, rasi gryną europietį, teigiamoje prasmėje.
Pasižvalgę į labiausiai senoviškus Lietuvos kampelius, jūs greit pastebėsite mūsų senelių gryną aristokratizmo dvasią. Jų nuoširdus balso tonas, tarsi arfos akordai, glosto jūsų širdį. Iš jų dvelkia tauri tiesa, visuotinojo gėrio alkis, sintetiškas harmoningumas ir didingumas. Suvalkijoje, apie Griškabūdį ir Sintautus savaimingas ir originalus suvalkiečio tipas, svetimųjų įtakos beveik nepaliestas. Apie Telšius ir Plungę gryniausio kraujo žemaičiai, taip pat savotiškai kuklūs, taurūs ir garbingi. Bet tur būt labiausiai švelnūs, gryni kaip vaikai, ir išvidinio grožio kupini apie Pasvalį ir Linkuvą gyveną aukštaičiai. Tenai beveik visų kaimiečių masingas sielos grožis senoviškai originalus ir didingas."
— M. Jonaitis | Akademikas 1933-Nr.16
@NEWLTU
